rūgti

rūgti
rū́gti, -sta (ruñga Glv, -ia N, K), -o (-ė K) intr., rū̃gti Krkš, Vs, Ut; SD90, R, J, I, N, Sut 1. darytis rūgščiam, fermentuotis: Iš šviežių miltų įmaišiau – gražiai duonikė rū́gsta Erž. Mūs duona nerū́gsta Grv. Minklė rūgsta rš. Pienas tirštas rūgęs SD83. Čia rūgusis pienas stovėjo J.Jabl. Rūgšto pieno šviežiai rū́gusio turu Lkv. Noriu bulbų su rūgusiu pienu Pnd. Jam rū́gęs pienas ne valgis Rg. Varlė bus – pienas nerùgs (kad nesurūgtų pienas, įmesdavo varlę) Ob. Jei į septynius metus dvylika vaikų – rū́gusio pieno neįkąsi (nusilpsi, kad ir valgyti negalėsi) Snt. Rūgusi lapienė, kopūstai R231. Batvinius rūgusius, smulkiai sukapojusys, virė S.Dauk. Alus gražiai rūgsta, midus kupečiuoja NS61. Žiulvin, Žiulvin, Žiulvineli, gyvas būsi – pienu rū́gsi, jei negyvas – krauju plauksi (ps.) Grv. Liuob sakys, tura rū́gti ans savo [v]andinė, tura surūgti (linai) End. Tu kraujį mano afiero[je] neafieravok ant rūgusios duonos BB2Moz34,25. | prk.: O dėl šarkų pas mus rūgo amžini kivirčai su tėčiu ir mama rš. Tvankos dienoj, karščiuojant ore rūgst perkūnija RD204. ^ Ko tu čia nori, ar rū́gusio grybo? Viskas tau netinka! Dr. Kap an ko tai nerū́gęs, o kap an ko tai net sudegęs (ko nenori – nepadaro, o ką nori, tai labai greit padaro) Drsk. Jei nerūgsta, tai ir nekepa Kb. Kai nerū́gęs, tai ir nekepęs Vrnv. Aš nerūgęs, o tavo ir šalia kubilo nebūta KrvP. Nei rūgęs, nei kepęs Vlk. Išlup, kisieliau, rūk! (sakoma, kad kisielius rūgtų) Pl. Viršuj medžio gira (duona Brž) rūgsta (obuolys) Vlk. An medžiagos dieška rū́gsta (obuolys) LKKIII204(Lz). ║ darytis gaižiam, gižti: Rū́gęs surūgęs valgis Dglš. 2. gesti: Visur palei trobas vandenys rūgo, visur purvo ligi kelių rš. Bulvės verkia, vandeny rūgdamos Lk. Gyvoliai padvėsę pamsojo, nu kurių neišpasakyta smarvė visomis pusėmis rūgdama dvokė S.Dauk. | prk.: Jau antari metai, kai anas šituo liga rūgsta (serga) Str. 3. šnek. būti prastai nusiteikusiam, suniurusiam, piktam, pykti: Ant savo brolio rūgo jis, t. y. pyko J. Kogi dabar rū́gsti, gal ne ta koja išlipei iš lovos? Dbk. Ko rū́gsti, ko nešneki? Jrb. Raudienė rūgsta, pukši kaip ta tešla duonkubily V.Bub. Tu jau šiandie visa diena rū́gsti kai mielių puodelis Škn. Rūgsta kaip kopūstų kubilas Čk. Nežinau, ko ant manęs Agė rū́gsta Jrb. Ūkininkai pradėjo rūgti ant policijos, kuri snaudžia ir į vagis nežiūri TS1897,7. 4. part. praet. su
ne- menk. nevykęs, netikęs: Tas bernas toks nerūgęs, nei kalboj, nei darbe niekam netinka Dgl. Buvo netikęs, nerūgęs Lp. ^ Pliukšt nerū́gęs (niekus pliauškia) KII125.
5. menk. ilgai miegoti: Rū́gsta, rū́gsta lig pietų! Krš. Kur rūgsta, tas miegalius J. Rūgsta kiauras dienas, jokio darbelio neužsiema Vkš. Lyk dienai rū́gsta OG340. Svieto vaikiukai, antai, dainuoja, linksminasi, o tu rūgsti kaip kisielius Žem. Saulė žeme railioja, o tu dar lovoj teberū́gsti Skd. 6. šnek. silpnai lynoti, dulkti: Lietaus didelio nėr, ale jau kelinta diena rū́gsta, gal kada ir palis Dgl. 7. šnek. gyventi nuobodžiai, be darbo ar dirbant monotonišką, įkyrų darbą, sėdėti namie: Rū́gau rū́gau, kap buvau su vaikais namie, o dabar ko turiu rū́gt?! Arm. Kiauras dienas namie rū́gsta, niekur neina Jrb. Jis niekam neleidžia nuobodžiauti ir pats niekad nerūgsta rš. Bet kad tavo ir kantrybė arkliška. Sekmadienį, ir tą rūgsti prie algebrų rš. Mūsų kaimynas Pinčiukas vienas be pačios pelkėse rūgsta K.Bor. Aš negalėjau taip sau be darbo rūgti Š. Nerū́k, eik darbo dirbti! Skd. 8. N, K, raugėti.
◊ kaĩp ant mielių̃ (rūgtè) rū́gti
1. labai gerai augti, didėti: Šera veršį, kiaušiukų tankiai įplaka – veršiukas rū́gte rū́gsta Krš. Augimas paršų – kaĩp rū́gte rū́gsta Krš. Putrą gerdama, kumelė rūgte pradėjo rūgti Šts. Kaĩp rū́gte rū́gsta roputikės Pj. Skola kaip ant mielių rūgsta rš.
2. sektis: Vieni kitiems padėsime, ir gyvenimai lygu rūgte rūgs LzP. Be galo jam klojasi, viskas rūgte rūgsta Žem. Jie gerai gyvena, gyvenimas kaĩ ant mielių̃ rū́gsta Sk.
3. būti labai patenkintam: Jis, išgėręs alaus, kaĩp ant mielių̃ rū́gsta Sk.
plaũčiai (vė́daras) rū́gsta turi paslėptą pyktį, kerštą: Rū́gsta, rū́gsta vė́daras, vienąkart neiškentėsiu Dbk. Vėdaras rūgsta ant jo LTR(Ds). Išėjova mudu su dėde duobės jaujai kasti, nes jau buvova susigerinę, ale mano plaučiai rūgo ir rūgo BsPIII80.
\ rūgti; aprūgti; atrūgti; darūgti; įrūgti; išrūgti; nurūgti; parūgti; padrūgti; perrūgti; prarūgti; prirūgti; surūgti; užrūgti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • rūgti — vksm. Kopū̃stai jau rūgsta …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • kaužoti — kaužoti, oja, ojo intr. BŽ50; Kos243 rūgti, putoti; korėti; plg. gaužoti: Alus, kad užduosi mielių, kaužo[ja], t. y. putas kelia J. Kaip įrūgsta duona, pienas, smetonas, ilgai laikomas, kaužoja, pukši J. Smetonas pradėjęs rūgti, kaužoti, eiti iš… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paimti — paim̃ti, pàima (pàema), pàėmė I. tr., intr. 1. pačiupti, pastverti ranka, pirštais, dantimis, kokiu įrankiu: Daugelis vartė rankose paimtus ginklus J.Balt. Paimk dainyčią (milžtuvę) ir nueik palaidyk karvę Lzd. Paimk raktelius, padėk… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • parūgti — intr. 1. N, DŽ1 kiek parūgštėti, kiek įrūgti: Parūgo biškį smetonas, ir partraukiau, nedaviau rūgti J. Parūgę, saldrūgštukai agurklai Krš. Ažmaišydavom vakaro [duoną], ryto jau būdavo parūgus Ck. 2. aprūgti, surūgti: Kad jį balai, kad parūgęs… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • perrūgti — intr. 1. CII678, Q551, R366, N, K, DŽ per daug įrūgti: Smetonas labai parrūgo J. Pienas perrūgęs, liežiuvį kerpa valgant PnmA. Perrūgęs pienas labai rūgštus bus, tada saldaus andeda Pb. Perrūgusi tešla rš. Suvalgiau skeliaudriukę perrūgusio… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • raugti — raugti, ia, ė 1. tr. įdėti raugo, užduoti, sutaisyti rūgti: Išmazgok kubilą – kitimet vėl kopūstus raugsma PnmR. Ana raugė duoną, kad surūgtum J. Rūgšti gira, vakar raugta VoK133, LTR(Zp). Vilkas slaugė, girą raugė, meška rėkė eglynuos LTR(Dkšt) …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • rūgimas — rūgìmas sm. (2) K, DŽ, rūgimas (1) Lpl → rūgti: 1. SD90, I, Sut, Sk Jau tas alus į rūgìmą pasidavęs Jrb. Alus geriausias pusiau rūgìmo Rm. Bet kaip tas rūgimas mažyn eita, taip aš kas dieną nu to paliktojo midaus papildau S.Dauk. Kopūstų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užimti užima — užim̃ti, ùžima (ùžema), ùžėmė I. tr. 1. suimti; pagauti; pasiekti: Nekirpk (nepjauk) morkų lapų taip trumpai, paskuo nebužimsi Trk. | Užuėmė (pagavo) jie žuvų daugybę BtLuk5,6. | Įkelk karves tik kiek liežuviu užima (pasiekia, užsiekia) Gs. |… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Vocabulario indoeuropeo (sustantivos) — Esta es una lista de las raíces protoindoeuropeas más comunes. En general sólo se ofrece la lengua más representativa de cada una de las ramas del indoeuropeo. Todas las palabras se muestran en su declinación más representativa. Contenido 1… …   Wikipedia Español

  • Список праиндоевропейских корней — Для улучшения этой статьи желательно?: Найти и оформить в виде сносок ссылки на авторитетные источники, подтверждающие написанное …   Википедия

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”